- žiubintuvas
- žiubintùvas sm. (1) 1. žr. 1 žibintuvas 2: Žiubintùvas toks būdavo senovė[je], o jau dūmelių būdavo! Bt. Su skaloms [švietėsi], aba žiubintùvas buvo su avies taukeliais Lnk. Toks žiubintùvas, skibą kur liuob įkiš Skd. 2. žr. 1 žibintuvas 3: Čion stovėjo žiubintuvas iš vieno aukso I.
Dictionary of the Lithuanian Language.